VĖJAS

 

Žydras vėjas lyg šlavėjas
Iš rytų, iš pietų
Debesėlį varinėja
Virš laukelių plačių.

Šiaušia krūmą ir pakrūmę,
Mėto varnas dangun.
Per pakrūmes vaikas dumia,
Bet užkliūna - ir bumbt.

Vai tai minkštos samanėlės,
Vai tai gera gulėt.
Klykia pešamos varnelės,
Lekia plunksnos žolėn.

Žydras vėjas lyg šlavėjas
Jas sušluoja krūvon
Ir per lauką varinėja
Kojytėlėm kreivom.

Pasigavęs žirgą raitas
Nušuoliuoja laukais,
O pakrūmėj lieka vaikas
Paausiais suveltais.

  VASARĖLĖS LAUKIMAS

 

Šviečia saulė, šviečia smėlis.
Švyti mūsų Adomėlis.
Ʋydi gėlės ir negėlės.
Tuoj sulauksim vasarėlės.

Kai sulauksim vasarėlės,
Mūsų laukia ežerėlis.
Ežerėly lydekaitė -
Sidabrinė karalaitė.

Ir nuskendęs baltas dvaras.
Ten keisti stebuklai daros.
Nors keisti - bet nevalia,
Net kai vasara žalia.

Tai stebėsim lydekaitę,
Margas kelnes atsiraitę,
Ir klausysim kirų šauksmo,
Pilni vasarėlės džiaugsmo -

VAIKŲ DIENA

 

Ai tai gera, ai tai gera!
Tėtis girdo linksmą bėrį.
Linksmas Rainis ir Sargiukas,
Linksmas pūko debesiukas.

Linksmos kregždės, linksmi kirai.
Linksmi vyrai ir pipirai.
Linksmi dėdės, linksmos tetos,
Visos - tartum pakylėtos.

Visos tartum oru plaukia,
Negraudina ir nešaukia.
Visos košia baltą pieną.
Visos ruošias Vaiko Dienai.

O tas vaikias - taigi aš!
Piešiu Saulę ir girias.
Girios ošia ir žaliuoja,
O aš kojom maskatuoju.

Ir klausausi balto kiro,
Vyturėlio "Čyru-vyru."
Taigi - būsiu ir aš vyru.
Visi vyrai iš pipirų.
Šitą aš gerai žinau!

       

Petras Panavas ir Pranas Treinys (dešinėje)ŠIS BEI TAS APIE KRAŠTIETĮ PRANĄ TREINĮ

 Pirmą kartą Prano Treinio vardą ir pavardę išgirdau ir nuotrauką pamačiau, atrodo, dar Ignalinoje, ar tik ne paskutinėje vidurinės klasėje būdamas, ar jau laikinai dirbdamas Ignalinos kultūros namuose. Pas kažkurį draugą ar draugę vartydamas fotografijų albumą dūriau pirštu į labai jau jaunatvišką figūrą ir pasidomėjau: O čia kas per vienas?" „Aktorius Pranas Treinys, iš Kuktiškių, teatre vaidina",- išgirdau atsakymą . Aktoriams nebuvau abejingas, vaidinau beveik kiekviename mokykloje statomame spektaklyje ir kai kas pranašavo artisto ateitį. Gal todėl po pirmo išgirdimo ir įsiminiau ir vardą aktoriaus, ir pavardę. Vaidinantį, tiesa, Praną mačiau tik vieną kartą. Prisimenu, žiūrint Šekspyro „Hamletą" , staiga iš kažkur išlenda smulkus ir vikrus lyg vijurkas vienas ir jaunojo Hamleto neprietelių ir taip vyniojasi, taip pataikauja, tokią šypseną nutaiko, kad net pagalvoju: negi jis toks ir gyvenime? „Tai Treinys, pats teatro direktorius užlipo į sceną", - pakomentuoja kaimynas. Vėliau, gyvenimo nublokštas į Uteną, dažnokai į teatrą atvažiuodavau jau su uteniškiais. Ne kartą, ir ne du, ir ne tris priėmė ir globojo pats teatro direktorius. Taigi jautėmės privilegijuoti. Nors aktoriumi ir netapau, bet gadinau popierių, tai kažką sueiliuodamas, tai prozine kalba vieną kitą puslapį sulipdydamas, be to, mokykloje dėsčiau literatūrą, taigi apeiti Prano Treinio knygų niekaip negalėjau.

 ANŪKAS, RAINIUKAS IR JŲ PIENIUKAS

Klibėjo, klibėjo - nusiklibėjo.
Virbėjo, virbėjo - nusivirbėjo.
Ir klausės atvirtęs keturių vėjĆų,
Kol duonos su pienu užsinorėjo.

Ir nešė per kiemą senelė pieną.
Pastatė tą pieną prie svirno sienos.
Ir ėmė ant slenksčio Rainiukas murkti.
Ir tartum vijurkas į kibirą niurkt.

Ištiško pienelis virš uosio vartų.
Pavirto pienelis į debesį baltą .
Ir spokso anūkas, ir spokso Rainiukas,
Kaip tolsta už girių tasai debesiukas.

Ir kraipo senelė galvą skarotą.
Ir dairos aplinkui Rainiukui šluotos.
Bet geras anūkas paslėpė šluotą,
Ūsus nosinate Rainiukui šluosto.

Rainiukas murkia, prašo atleisti,
Kad jų pienelis  už girių, už raistų ---

PAVASARIS

Debesiukas - lyg žaisliukas
Danguje.
Vieversiukai ir pempiukai -
žmoguje.

Sveikas gyvas, sveikas gyvas,
Čir - vir - vir!
Ir ankstyvas, ir vėlyvas -
Čir - vir - vir!

Upeliukai - lyg Ć¾alĆØiukai
Pašiliuos,
Žmogeliukai - lyg nykštukai
Pašaliuos.

Sveiki gyvi, sveiki gyvi,
Čir-vir-vir!
Ir ankstyvi, ir vėlyvi -
Čir-vir-vir!!!

Pilna paukščių ir ne paukščių
Čir- vir - vir.
Kilsime ir mes į aukštį -
Čir-vir- vir ----

PRIE UPELIUKO

Gurga spurda upeliukas
Po ledu.
Kur tas mano žuveliukas?
Nerandu.

Sveikas gyvas, žuveliuke
Po ledu.
Kantriai lauksim čirvirvuko
 Mes abu.

Laukiam laukiam - nesulaukiam,
Bet atskris,
Suplazdės virš žalio lauko
Vyturys

Ant nematomo siūlelio
Po dangum.
O jį gąsdins perkūnėlis:
 Dun -dun - dun ...

Trenk į ledą, perkūnėii,
Jei gali,
Išvaduoki žuvelėlį.
Jei gali.

Parskraidinki vyturėlį,
Jei gali,
Išauginki žiedužėlį
Pašily

 

SŪPUOKLĖS

Aukštyn, žemyn.
Kad augtų linai.
Kad šviestų, žydėtų
Žaliai, mėlynai.

Aukštyn, žemyn,
Nors sukas galva,
Nors pinasi, mainos
Spalva su spalva.

Aukštyn, žemyn!
Nešaukit balsu!
Net jeigu atrodo
Ir baisiai baisu.

Lylia lyliutėle,
Žemyn, aukštyn
O mūsų laukeliai
Platyn ir platyn!

Žiūrėkit, broleliai-
Skrendu dangum.
Ajai!
Ojoj!
Laikykit -
Ir bumbt-----

VELYKOS

Virš Velykų dvaro
Aitvarai lakiojo.
Į Velykų stalą
Margučius nešiojo.

Prie Velykų stalo
Sukosi suktinis,
Virš VelykĆø dvaro
Suposi sūpynės.

Ir siūbavo dangūs,
Ir siūbavo žemė,
Kažkur upės rangės.
Kojos dangų rėmė.

         

 

 

Kino namai TAURAPILIS logotipas

 

Taurapilis

pokst bendruomene

Utenos radijas

Jurates Mitalienes logo

Dailininko Laimono Šmergelio svetainė

Giedriaus Mazuro keramikos st

 

 www.zygeiviuslenis.lt

Utenos hipodromas

kamanos (2)