Dr. Aldona Vasiliauskienė
2014 m. vasario 9 d. Antalieptėje paminėtos kraštiečio Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08) 130-osios gimimo metinės. Renginio sumanytoja ir programos autorė Antalieptės seniūnaitė Olga Raugienė.
Arkivyskupas M. Reinys gimė neįprasto pavadinimo vietovėje – Madagaskare – tai Zarasų ir Utenos rajonų riba, pusiaukelė tarp Daugailių ir Antalieptės. Jis buvo jauniausias 11 vaikų šeimoje. Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje M. Reinys krikštytas (nuo 1832 m. caro valdžiai Antalieptės bažnyčią pavertus cerkve, katalikai lankė bažnyčią Daugailiuose), čia aukojo ir pirmąsias šv. Mišias. Tapęs Vilkaviškio vyskupu koadjutoriumi, o vėliau ir Vilniaus arkivyskupu jis lankydavo savo gimtąjį kraštą, domėjosi jaunimo – skautų, ateitininkų – bei kitų katalikiškų organizacijų veikla, rėmė juos materialiai.
M. Reinys, baigęs studijas Rytuose (Petrapilio Dvasinė Akademija) ir Vakaruose (Liuvenas – Belgija ir Strazbūras – Vokietija), visas jėgas ir žinias atidavė savarankiškos Lietuvos valstybės kūrimui. M. Reinys – žymus mokslininkas (psichologas, filosofas, teologas), Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas, profesorius, politikas – užsienio reikalų ministras, visuomenės veikėjas, sunkų ir garbingą ganytojo kelią 1953 m. lapkričio 8 d. užbaigęs Vladimiro (prie Kliazmos – tai 180 km nuo Maskvos) kalėjime. Palaidojimo vieta nežinoma.
Renginys skirtas M. Reinio 130-osioms gimimo metinėms prasidėjo Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo Baltriškės Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius t. Egidijus Charue (Tiberiados bendruomenė). Pamokslo metu kunigas aiškino Evangelijos žodžius apie pasaulio šviesą ir žemės druską. Mes žavimės viskuo, išskyrus paprastus kasdienius dalykus – šviesą, kurią matome, o per ją matome ir gyvenimo prasmę, - kalbėjo kunigas. Apie druską galime sužinoti, tik paragavę – be jos patiekalas bus neskanus. Pamokslininkas pateikė pavyzdį apie karalių ir tris jo dukras, kalbėjo apie vienos iš jų, kuri pasakė tėvą mylinti kaip druską, likimą, kol galų gale karalius suprato ir įvertino išmintingą dukros atsakymą.
„Jūs pasaulio šviesa, jūs žemės druska" – tačiau iš kur jos galiu pasiimti, nes pats iš savęs neturiu? – klausė kunigas. Ir kalbėjo: Atėję į bažnyčią mes pasikrauname – prisipildome Dievo šviesa ir tampame šviesos nešėjais. O šviesą nešti galima tik ja spinduliuojant.
Pamokslininkas priminė, kaip Verbų rytą visi sveikino ir šlovino ant asiliuko jojantį Jėzų, klojo jam palmės šakas... O asiliukas džiaugėsi, manydamas, kad čia jis yra taip garbinamas, nors jis buvo tik šviesos – Kristaus – nešėjas.
T. Egidijus ragino gyventi Evangelija. Jis pažymėjo, kad mums europiečiams gėda didžiuotis, kad esame katalikai – mes kompleksuojame. O juk mes iš bažnyčios išeiname su meilės ir šviesos žiburiu – tad neslėpkime jo, liudijime šviesą meilės darbais: net jeigu ir sunku – šypsokimės, tuo pradžiuginsime aplinkinius. Prašykime Dievo pagalbos, kad žodžiai neliktų raidėmis, o įsikūnytų gyvenime, - linkėjo pamokslininkas kun. t. Egidijus Charue.
Mišių pabaigoje prisimintas sergąs parapijos klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas, melstasi prašant jam sveikatos. Melstasi į Dievo tarną arkivyskupą Mečislovą Reinį ir per jo užtarimą prašant malonių.
Po šv. Mišių prie bažnyčios išsirikiavo Antalieptės seniūnaitės Olgos Raugienės vadovaujama eisena: priekyje nešamas M. Reinio biustas (jį pasikeisdami nešė Darius Steponavičius ir Salvijus Merkys), apsuptas Lietuvos (nešė Eligijus Morkūnas) ir Antalieptės (nešė Henrikas Ardišauskas) vėliavų, lydimas antalieptiškių bei gausių svečių.
Renginio dalyviai į Antalieptės daugiafunkcinį centrą, kuriame vyko renginys „Paslaptinga gelbstinti ranka" (iš vieno Juliaus Kadišiaus straipsnio pavadinimų), ėjo M. Reinio gatve. Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T-147 „Dėl pavadinimų gatvėms suteikimo" Antalieptėje atsirado M. Reinio vardą įamžinanti gatvė. Tai antroji vieta Lietuvoje turinti M. Reinio gatvę. Pirmiausia šuo vardu gatvė buvo pavadinta Kaune...
Svečius daugiafunkciniame centre pasitiko paroda, kurią išmoningai parengė Olga Raugienė ir Regina Kuliešiene, talkino Audrutė Saulienė, Loreta Alaunienė, Eglė Steponavičienė, Aušra Kastanauskienė. Parodoje buvo eksponuojami ir M. Reinio giminaitės Aldonos Poškienės iš Madagaskaro rankdarbiai. Manoma ateityje parodą, 
skirtą M. Reiniui, perkelti į Antalieptės bažnyčios koplyčią, kad pastoviai veikiančią ekspoziciją būtų galima nuolat pildyti.
O kiekvienam atėjusiam į renginį buvo prisegta iš popieriaus iškirpta ranka – „Paslaptinga gelbstinti ranka".
Visa salė giedojo „Lietuva brangi" ir visus posmus, žodžius galėjo matyti ekrano lentoje...
Su M. Reinio biografija supažindino Danutė Ruliauskienė. Renginyje numatyta plati meninė programa: Lina Kriukienė skaitė mokytojos Valerijos Venclovienės, šiuo metu gyvenančios Antalieptėje eiles (jos parašytos po renginio Utenoje 1998 m.), buvo perskaitytas ir Utenos rajono mero Alvydo Katino eilėraštis, skirtas M. Reiniui ir Madagaskarui, akordeonu Jurgis Kriaučiūnas, solo dainavo Mykolas Piurko, Dalia Laurinavičienė ir Loreta Alaunienė (pastaroji ir akompanavo).
Dr. Aldona Vasiliauskienė pasakojo ir rodė vaizdus iš M. Reinio atminimo įamžinimo Vladimire (prie Kliazmos), Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios septynių parapijiečių ir klebono t. Sergiejaus Zujevo piligrimystę M. Reinio keliais Lietuvoje bei šios piligrimystės įamžinimą.
Apie Utenoje veikusio M. Reinio fondo atliktus darbus kalbėjo Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistė Zita Mackevičienė, minėdama didžiausią darbą – Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje skulptoriaus, nacionalinės premijos laureato, profesoriaus Arūno Sakalausko sukurtą skulptūrą M. Reiniui, išleistus bukletus, paveikslus,
paveikslėlius, knygą, organizuotus įvairius renginius: mokslines bei jubiliejines konferencijas, rašinių konkursus moksleiviams, parodas, skaitytus pranešimus ir kt.
Įspūdžiais iš susitikimo su piligrimais Utenoje dalijosi Zarasų rajono savivaldybės tarybos narė (tuomet vicemerė) Stasė Goštautienė. Vėliau ji dalyvavo plačios apimties renginyje Skapiškyje (Kupiškio r.) – čia pastatytu Rūpintojėliu buvo įamžintas M. Reinio mirties 60-metis bei piligrimystė. Kalbėjo norinti nuvykti į Vladimirą, kur kalėjo giminaičiai – Lietuvos vyriausybės nariai, įvardinti ne pavardėmis, o tik skaičiais (kurie jau iššifruoti).
Kalbėjo Zarasų muziejaus atstovas Vasilijus Trusovas, giminaitė Aldona Reinytė – Poškienė ir Madagaskaro ir Angelė Viburytė – Braknienė iš Dusetų, Marytė Misiūnaitė iš Padusčio kaimo.
Europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė (beje ji į renginį atvyko su tėvais ir sesės šeima) džiaugėsi atgimstančia Antaliepte, gražia bei kilnia švente, užsiminė, kad jos šeimoje irgi yra tolimų giminystės ryšių su Mečislovu Reiniu.
Antalieptėje vykusioje svarbioje šventėje dalyvavo Zarasų rajono savivaldybės tarybos narės Daiva Kelečienė ir Violeta Barisevičienė, Vajasiškio bendruomenės atstovai, svečiai iš Dusetų ir kitų aplinkinių parapijų.
Šventės dalyviai buvo vaišinami žolelių arbata, sūriais, pyragais, kitais skanumynais, kuriuos kepė parapijos pastoracinio komiteto moterys. Kartu buvo žiūrimas ir videofilmas apie piligrimystę: 2011 m. balandžio 22 d. kryžiaus (autorius Sauliaus Savicko) nešimą iš Madagaskaro į Antalieptę. Kalbėta, kad šįmet Didįjį penktadienį ši piligrimystė bus pakartota.
Antalieptės parapijos tikintieji su kan. Stanislovu Krumpliausku kiekvienose šv. Mišiose meldžia Dievo pagalbos, bažnyčios darbus ir parapijos reikalus pavesdami Dievo tarno Mečislovo Reinio globai. Kanauninkas ir parapijiečiai tikisi, kad Antalieptės „gulbę" (t.y. bažnyčią) po dešimtmečius trūkusių remonto darbų, atidarys ne tik tikintiesiems, bet ir kultūros paveldo objekto lankytojams.
2014 m. vasario 9 d. renginys, skirtas Dievo tarno M. Reinio gimimo 130-osioms metinėms – pradžia į Antalieptės ženklų atgimimą.
Reikia tik džiaugtis, kad Lietuvoje formuojasi dar vienas arkivyskupo Mečislovo Reinio atminties puoselėjimo centras – Antalieptė.
{backbuton}
