Siuvinėjimas
- Smulkiau
- Autorius Super User
- Kategorija: Siuvinėjimas
- Peržiūros: 577
Stanislava Šinkūnienė gimė 1943 m. Gyvena Utenoje. Siuvinėja, neria. Savo darbus eksponuoja rajoninėse ir zoninėse tautodailininkų parodose nuo 2011metų. Tautodailininkė nuo 2017 metų.
- Smulkiau
- Autorius Super User
- Kategorija: Siuvinėjimas
- Peržiūros: 669
Aldona Budrienė gimė 1942 m. lapkričio 15d., gyvena Saldutiškio miestelyje. Aldona užaugino tris vaikus. Dirbo Saldutiškio tarybiniame ūkyje. Išėjusi į užtarnautą poilsį pradėjo siuvinėti kryželiu. Labiausiai patinka siuvinėti gamtos vaizdus, gėles. Jos darbai buvo eksponuojami Utenos kraštotyros muziejuje, Utenos kultūros centro Saldutiškio skyriuje. Daugelis darbų yra padovanoti.
- Smulkiau
- Autorius Super User
- Kategorija: Siuvinėjimas
- Peržiūros: 2867
Gimė 1948-10-04 Žemaitijoje. Dabar gyvena Utenėlės kaime, Leliūnų sen., Utenos r. Ant drobės išsiuvinėjo per 100 vnt. paveikslų kryžiuku, dygsneliu. Leliūnų seniūnijos vėliavos siuvinėtoja.
- Smulkiau
- Autorius Super User
- Kategorija: Siuvinėjimas
- Peržiūros: 3017
Gimė 1941 m. gegužės 2 d. Rukšėnų kaime, Utenos r. Mokėsi Utenos 2-oje vid. mokykloje (dabar - Rapolo Šaltenio progimnazija), Vilniaus finansų ir kredito technikume, Vilniaus universitete. Kurį baigusi 1972 m. grįžo į Utena ir dirbo buhaltere įvairiose įstaigose. Išėjusi į pensiją prisiminė vaikystėje pamėgtą užsiėmimą - siuvinėjimą. Nuo 1999 m. Valerija surengė apie 15 parodų. Tautodailininkės siuviniai eksponuoti Utenos kraštotyros muziejuje, Utenos kolegijoje, Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, Vyžuonose, Tauragnuose, gimtajame Rukšėnų kaime, Molėtų krašto muziejuje, mokyklose. Utenos rajono tautodailininkų klubo „Svirnas" narė. „Siuvinėjimas man - laisvalaikio pomėgis. Įkvėpimą suteikia gamta, aplinka, kurioje gyvenu. Einu rudenį gatve ir matau nukritusius geltonus klevų lapus. Grįžtu namo - taip ir siekia rankos išsiuvinėti tuos gražius klevų lapus. Sėdu ir siuvinėju. Arba perskaitau kokią knygą, pasižiūriu filmą, randu ten man patikusį motyvą ir siuvinėju. Bene labiausiai man patinka siuvinėti gamtą, joje randi įvairiausių spalvų, motyvų, emocijų.
Vieną paveikslą siuvinėju apie 3 mėnesius. Tie trys mėnesiai būna tikros laimės, pasitenkinimo ir džiaugsmo laikas. Aplinkiniai, ypač pažįstamos moterys ir draugės, man kartais sako: „Tu laiminga, kad siuvinėji. O mes neturime kuo užsiimti laisvalaikiu..." Tikrai, kiek yra pagyvenusių žmonių, kurie neturi ką veikti. Tad man mano pomėgis - tikra palaima. Dabar, po tiek metų, jau atėjo įgudimas, patirtis, savos temos. Kitą kartą tik spėk sekti paskui siūlą..."
Puslapis 1 iš 2
- Pradėti
- Ankstesnis
- 1
- 2
- Tolesnis
- Paskutinis