1Vienas žymiausių, moderniausių XX amžiaus lietuvių poetų, vertėjas, literatūros kritikas, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Alfonsas Nyka-Niliūnas (tikroji pavardė - Alfonsas Čipkus) 2014 metų liepos 15 dieną atšventė savo 95-ąjį gimtadienį. Gimė 1919 m. liepos 15 d. Nemeikščiuose. Pirmieji eilėraščiai parašyti 1937 m., spausdinti studentiškoje spaudoje. Pirmoji knyga „Praradimo simfonijos" išėjo 1946 m. Tiubingene. Kiti poezijos rinkiniai: „Orfėjaus medis" (1953 m.), „Balandžio vigilijos" (1957 m.), „Vyno stebuklas" (1974 m.), „Žiemos teologija" (1985 m.). Pasižymėjo kaip puikus vertėjas. Vertė iš prancūzų (Ch. Baudelaire, A. Rimbaud, P. Claudel, H. Michaux), vokiečių (Stefan George), anglų (T. S. Eliot) ir italų (Giacomo Leopardi) poezijos. Išvertė V. Šekspyro „Hamletą". Rašė straipsnius, recenzijas, esė.

2014 m. spalio 15 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje buvo surengta paroda „Laisvė būti savimi", skirta mūsų kraštiečiui poetui, jubiliatui A. Nykai – Niliūnui". Vyko jubiliejui skirtas vakaras, kuriame grojo Valstybinis Vilniaus kvartetas. A. Nykos – Niliūno eilėraščius skaitė Kauno valstybinio dramos teatro aktorius Petras Venclova, išsamų pranešimą apie poetą skaitė VDU Vokiečių ir prancūzų filologijos katedros profesorė Viktorija Skrupskelytė, režisierius Gytis Padegimas dalijosi savo įžvalgomis apie poeto asmenybę.

 Renginyje dalyvavusios uteniškių delegacijos vardu kalbėjo ir iš asmeninės bibliotekos turėtus A. Nykos-Niliūno, savo kaimyno iš Nemeikščių, rankraščius perdavė kraštotyrininkas Antanas Gasperaitis. Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas Petras Panavas muziejui padovanojo savo naujausių knygų, o Utenos literatų klubo „Verdenė" pirmininkė Regina Stakėnienė - „Verdenės" almanachus, kuriuose publikuojami Rūtos Jonuškienės prisiminimai apie viešnagę JAV ir susitikimus su poetu Alfonsu Nyka-Niliūnu.
Vakarą vedė Maironio lietuvių literatūros muziejaus Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė.

 Utenos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistės Zitos Mackevičienės informacija ir nuotraukos

 
 

„PRARADIMO SIMFONIJOS"
Šių eilučių autorė daugiau nei dvidešimt metų bendrauja su poetu, lankosi jo namuose Baltimorėje (JAV). Kelionės apvainikuojamos itin brangiomis ir svariomis archyvalijomis: dokumentais, laiškais, knygomis, asmeniniais daiktais ir rankraščiais, ženklinančiais poeto esatį. Reikia pripažinti, kad archyvinė medžiaga ne taip lengvai gaunama... Rankraštinės knygos „Praradimo simfonijos" pirmą kartą nepavyko parsivežti: poetas nenorėjo skirtis su savo ypatingu „kūdikiu", tačiau paguodė, jog pažada atiduoti „kitą kartą, kitos kelionės metu". Po kelerių metų A. Nyka-Niliūnas, nors ir kaip nenorėjo skirtis su rankraštine knyga, bet pažadą tesėjo... Šiuo metu knyga eksponuojama jubiliejinėje parodoje „Laisvė: būti savimi", skirtoje A. Nykai-Niliūnui.
Maironio lietuvių literatūros muziejuje saugomame rašytojo rinkinyje gausu rankraščių: nuo knygos „Dainos apie mane"... iki spalio pabaigoje Baltų lankų spaustuvėje išeisiančio dar vieno „Dienoraščių" tomo. Kiekvienas rašytojo prisilietimas prie popieriaus lapo – ar tai būtų kūrybinis rankraštis, ar tik keletas sakinių, brūkšteltų skubia ranka, yra savitai spalvingi, apgaubti sakralumo žyme...
A. Nyka-Niliūnas 1944 m. atsidūręs Vokietijoje dirbo gimnazijoje, dėstė V. K. Jonyno Meno mokykloje, studijavo Freiburgo universitete. Nuo gimnazijos laikų rašęs, kūrė ir tremtyje. 1946 m. Patrijos leidykloje buvo išleista debiutinė knyga „Praradimo simfonijos", po metų pelniusi BALFo premiją.
Tekstų parengimo darbai reikalavo nemažai jėgų. Savo knygoje „Dienoraščio fragmentai" rašė: „Šiuo metu (lig šiol aš buvau dėl to absoliučiai abejingas) man daug kraujo sugadina „Praradimo simfonijos". Ruošiant spaudai, kaip jau esu užsiminęs, dalis eilėraščių buvo mažai ką daugiau negu juodraščiai. Kitiems reikėjo paskutinių teptuko pabraukimų. Kai kuriais atvejais, kaip man dabar atrodo, panaudojau ne tuos variantus. Bet leidimo įkarštyje nebuvo kada apie tai galvoti. Taip pat neturėjau Lietuvoje karo metu spausdintų tekstų (išskyrus Vakaro), tad reikėjo juos kaip nors rekonstruoti. Dabar, kol viskas tebėra gyva, reiktų bandyti, viską galutinai atstatyti (žinoma, nieko nepertempiant)."
A. Nykos-Niliūno „Praradimo simfonijų" rankraštinė knyga yra ypatinga. Iš gausių archyvalijų šio teksto autorė drįsta išskirti ir įvardinti ją kaip vieną iš XX–XXI amžiaus unikaliausių eksponatų.
Pats poetas sukarpė nedidelio formato balto popieriaus lapus, iškirpo kietesnio kartono viršelius ir susegė metalinėmis kabėmis... Taip buvo pagaminta jo pirmoji savilaidinė knyga. Čia pirmą kartą oficialiai pasirašoma slapyvardžiu: Alfonsas Nyka-Niliūnas. Knygos viršelyje mėlynos spalvos rašalu užrašyta: „Praradimo simfonijos. Poezija", o tituliniame lape – „1945 mt. Aalen". Knygelės pabaigoje surašytas turinys. Po kai kurių eilėraščių ženklinamos jų parašymo datos bei vieta: „Kelionė", 1940 mt. Kūčios, Nemeikščiuose; „Grįžimas", Nemeikščiuose, 1942; „Iliūnė", 1942 mt. „Gruodis." Nemeikščiai; „Namie" Nemeikščiai, 1939; „Žiema" 1940, Nemeikščiai; „Kasdieniškoji poema", 1942, Nemeikščiai; „Rugsėjo naktis" 1941 mt. „Ruduo Vilniuje"; „Nature morte", Berlynas, 1944, ruduo; „Rudens himnas", 1944 mt. ruduo, Tauragė- Berlynas; „Balandžio naktis", 1945, Švabijoj; „Naktys", N. 1942; „Kuosos" Sarg.-Tauragė, 1944; „Antroji dalis", B. 1945; „Trečioji dalis", Berlynas, 1945.
Kiekvienas Jūsų išvydęs šią įstabią knygą, pajusite poeto kūrybos sakralumo virsmą... Eilėraščiai rašyti mėlynu rašalu. Knygos priešlapyje įrašyta dedikacija: „Seseriai ir Broliams". Yra nemažai taisymų, braukymų – kai kur rašalu ir pieštuku. Knygoje buvo įdėta trispalvė juostelė bei Berlyno vėliavėlė su data – 1944 m. Tarp lapų sudžiovinti neužmirštuolių, ramunių žiedai, alyvų šakelė byloja apie nenumaldomą laiko trapumą...


Parengė Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė

 

 

 

2020 vasara

 

Kino namai TAURAPILIS logotipas

 

Taurapilis

pokst bendruomene

Utenos radijas

Jurates Mitalienes logo

Dailininko Laimono Šmergelio svetainė

Giedriaus Mazuro keramikos st

 

 www.zygeiviuslenis.lt