Edita Kaniušėnienė gimė 1971 m. vasario 2 d. Kuktiškėse Utenos r. Užsiima vilnos vėlimu. Ji sako, kad nuolat ieškodavo įdomių veiklų ir užsiėmimų, kurie padėdavo atsipalaiduoti, pagerinti savijautą ir atrasti tam tikrą prasmę gyvenime. Informacijos apie vilną ir jos gaminius tuomet vis daugėjo, nes vėlimas populiarėjo, todėl Editai labai norėjosi tai išbandyti: vieną vakarą ji nusipirko visas reikiamas priemones ir pradėjo velti, vargiai ką beišmanydama, tačiau noras buvo toks stiprus, kad žiūrėdama pamokas internete per kelias valandas nuvėlė keturias poras šlepečių! Tada svarbiausias jai buvo pats vėlimo procesas. Kai praėjo vėlimo „karštinė“, ji ėmė gilintis į išdirbimą, gaminių kokybę. Edita lankė vilnos vėlimo kursus, pamokėles, dar labiau gilinosi į vėlimo meną, tobulino įgūdžius. Ji tikina, kad vilnos vėlimas jai yra dvasinis poilsis, procesas, kai mintis, jos išraiška ir lydinti emocija tampa kūriniu. „Atsisveikinti“ su savo kūriniais, kaip teigia autorė, nėra sunku – malonu, kai sukurtą gaminį kažkas įvertina ir nori dėvėti. Negaila ir pasidalinti žiniomis – Edita pamoko pradedančiąsias vėlėjas, nes jose atpažįsta save tuomet, kai vilna jai buvo naujas atradimas, kai viską sužinoti buvo nepaprastai įdomu.