Dar nepamiršome suokalbio tarp Hitlerio ir Stalino, po kurio Lietuva tapo slenksčiu tarp dviejų slibinų ir neteko savo nepriklausomybės bei valstybingumo. Ketinau šia tema parašyti straipsnį, bet tiek jau rašyta ir kalbėta, kad kartotis nesinori. Siunčiu porą eilėraščių iš Atgimimo metais išleisto rinkinio „Tarpežerių regėjimai". Juose skaitytojas, tikiuos, nesunkiai apčiuops nelaisvės dešimtmečių nuotaikas, neviltį ir tikėjimą .
P e t r a s P a n a v a s
|
S L E N K S T I S
Iš liepos ar alksnio, Iš klevo ar ąžuolo – Neatpažinsi. Laistytas šulinio vandeniu, Broga ir pamazgom, Apspjaudytas, Batų kulnais išrantytas, Vyžom gludintas, Šerkšno ir vėjų – Rytinių, pietinių ir vakarinių – Nuglostytas, Dažytas ir perdažytas – Ir vėl išblukęs, Beveidis slenkstis, Stropiai giriantis Praeivių kojas |
B U V O ... Buvo daug tikėjimų, Daug skambių giesmių. Buvo daug tylėjimų, Nuslėptų geismų.
Buvo daug kalbėjimų Žodžiais iškaltais. Buvo daug drebėjimų Skruostais apkultais.
Liko krūvos plytgalių Ir tiesa karti. Liko du ašigaliai – Ir abu šalti.
Žeimena ir Nemunas Tarp kančių, vilčių – Amžinas gyvenimas Po visų mirčių ------------------ |