Utenos kraštotyros muziejuje iki birželio 27 d. eksponuojama tekstilininkės Eglės Jesulaitytės darbų paroda „Gelmių sodai“. Kartu su autorės kūriniais pristatomos ir muziejinės vertybės iš muziejaus fondų, subtiliai papildančios parodos pasakojimą apie tradiciją, atmintį ir tekstilės meno gyvybingumą.
„Gelmių sodai“ – tai sugrįžimas prie rankdarbių ir tekstilės ištakų, kvietimas iš naujo permąstyti klasikinį grožį, spalvos galią bei senųjų amatų vertę. Parodoje meditacinė, lėta tradicinės tekstilės nuotaika susilieja su šiuolaikinio pasaulio tempu, kurdama naujas formas, būsenas ir jautrius išgyvenimus. Autorės darbuose atsiskleidžia trapus ryšys tarp kasdienybės ir amžinybės, o po išoriniu pasaulio šurmuliu ieškoma universalaus grožio ir vidinės harmonijos.
Baigusi Vilniaus dailės akademiją, Eglė Jesulaitytė yra surengusi daugybę personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauja religinio meno parodose „Gloria Deo“. Menininkė kuria naudodama tradicines tekstilės technikas – gobeleną, nėrinius, aplikacijas, siuvinėjimą, taip pat tapybą. Stilizuotos figūros, žaismingi potėpiai, karpiniai ir skirtingų audinių deriniai jos kūriniams suteikia daugiasluoksniškumo, paslapties ir šilumos.
Paroda skirta autorės prosenelės Marijonos Vilytės–Pečiūrienės, kilusios iš Kupiškio krašto, atminimui.
Menotyrininkės Violetos Jocienės teigimu, Eglės Jesulaitytės kūryboje ryškūs religiniai ir filosofiniai Dievo ieškojimo horizontai, žmogiškojo ryšio paieškos bei jautrios istorinių patirčių refleksijos. Lietuvos tekstilės meno panoramoje autorės darbai išsiskiria koliažine technika, šviesiu vizualiniu pasakojimu, jautrumu ir empatija.