Stiklo galerijoje Utenio aikštėje 2016 m. gegužės mėn. eksponuojama dailininkės Rasos Balčiūtės-Šaltenienės keramikos darbų paroda.
Paroda surinkta iš keleto kūrybinių etapų. Skulptūros ir indai. Skulptūras kūriau tarsi atskirai, lyg kažką labai ypatingo, bet vėliau atėjus indų etapui viskas susipynė. Pamaniau, kad gražūs indai labai svarbu ir jais galima papuošt kasdienybę.
O mūsų kasdienybės visada yra : vieną dieną jos ypatingos, kitą – labai paprastos, sunkios, nykios ir visada nužymėtos indais. Išgertais kavos puodeliais, neišgertais kavos puodeliais, išgertais svajonėse, išgertais pačiais skaniausiais kavos puodeliais jau prisiminimuose, nespėtais išgert, susitartais išgert, bet taip ir neišgertais. Išgertais nežinia kokiam pasaulio kampe, kurio niekaip negali užmiršt.
Malonaus žiūrėjimo.
Rasa Balčiūtė - Šaltenienė
Stiklo galerijoje Utenio aikštėje 2016 m. sausio mėn. eksponuojamos Utenos rajono tautodailininkų Anelės Araminienės, Rimanto Jono Semėno, Ramutės Tutinienės ir moksleivio, XIV respublikinės prakartėlių parodos Rokiškio krašto muziejuje laureato Ugniaus Gališausko sukurtos prakartėlės.
Stiklo galerijoje Utenio aikštėje 2015 m. balandžio-gegužės mėn. eksponuojami Gražinos Prieditės papuošalai. Daugiau informacijos apie autorę ir jos kūrybą http://www.aliaipapuosalai.lt/
Utenos „Saulės" gimnazijos mokinės, Utenos jaunimo mokyklos Laisvalaikio skyriaus keramikos būrelio narės Paulinos Vidzickaitės (mokytoja Jovita Paukštytė) keramikos darbų paroda
„Kasmet vis sužinau, jog ateinantys metai pagal kažkieno kažkur sukurtas tradicijas bus pažymėti tigro, drakono ar žiurkės ženklu. Tiesa pasakius, tokios „naujienos" ne itin rūpi. Egzotika ir tiek! Tačiau šių metų simbolis - ARKLYS - kas kita. Jis artimas, savas.
Keista ir malonu suvokti, kad mano simpatijas lemia archetipai, susiformavę prieš tūkstančius metų. Kai arklys buvo ne tik mylimas, bet ir garbinamas, sakralizuotas. Tai ir Perkūnas dangumi jojantis ant žirgo, ilgainiui virtęs Vyčiu ir Mėnulis, tautosakoje vadintas kumeliuku, ir žirgai, traukę Saulės ratus, ir Grįžulo ratai, traukti žirgų ir įstrigę palei peklos vartus. Vėliau šventas Jurgis raitas slibiną nugalabijo ir dar daug daug kitų siužetų, simbolių, kurie ir po šimtmečių mano emocijas veikia labiau nei šių dienų realijos... SMAGU."
Eglūnas Židonis
Ukmergiškis medžio drožėjas Rimantas Zinkevičius. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys nuo 1978 m. Parodose dalyvauja nuo 1975 m. Respublikinės prakartėlių parodos laureatas (2005 ir 2007 m.), Lietuvos liaudies kultūros centro „Aukso vainikas" (2005 m.) geriausio metų liaudies meistro vardo nominantas, po dvejų metų „Aukso vainiko" konkurse įvertintas antrąja vieta už kryždirbystę.
Stiklo galerijoje Utenio aikštėje eksponuojama angelų kolekcija iš įvairios medienos – Pietų Amerikos pušų, lietuviškų obelų, kriaušių, tujų. Skiriasi ne tik angelų spalva ir tekstūra, bet ir svoris – vienodo dydžio skulptūrėlės, pagamintos iš skirtingos medienos, todėl viena sunkesnė už kitą beveik dvigubai.
Lėlė - tai žaislas, tai kelionė į vaikystę, kai kam - geriausias draugas, tikėjimas stebuklu, jaukumas, saugumo jausmas, man - malonumas kurti.
Lėles darau porą metų, jas gaminu iš paprasčiausių dalykų: vielos, folijos, modelino, audinio skiaučių. Labai smagu, pradėjus darbą, stebėti, kaip iš viso to gimsta lėlės forma, ir kažkurią akimirką ji tarsi atgyja, įgauna savo veido išraišką, charakterį, nuotaiką. Tada belieka ją aprengti, papuošti ir išleisti į pasaulį.
Gera, kada lėlės atneša į namus šilumos ir jaukumo. Jos skirtingos: juokingos, liūdnos, linksmos, piktos, drovios, aikštingos. Jos gyvena savo svajonių pasaulyje ir laukia, kada būsite pasirengę svajoti ir džiaugtis kartu, jos skirtos tiems, kurie, priėmę į savo namus, mylės ir rūpinsis jomis.
Aurina Paškevičienė
Tai primoji personalinė uteniškio, šiuo metu gyvenančio Vilniuje menininko, VDA magistro Martyno Masiulio keramikos darbų paroda „Cukrus". Parodoje eksponuojami darbai, sukurti Martyno Masiulio keramikos studijoje „keramikavisiems".