Valentinas Varnas parodos atidarymo metu Aurelijos Juškaitės nuotrauka |
Niekada negali žinoti kuri gyvenimo diena taps lemtinga, tad svarbu išnaudoti kiek galima daugiau galimybių. Užpaliečiams ši vasara buvo lemtinga profesionaliu menu. Neatslūgus emocijoms po AVE VITA choro (vad. K. Barisas) stovyklos skambių balsų bažnyčioje mišių metu ir tradicinio koncerto kultūros centre, miestelio gatvėse išvydome dailininkų molbertus. Ačiū Viktorijai Jovarienei kuri savo sodyboje globojo dailininkų plenerą skirtą Justino Vienožinskio (1886 – 1960) pagerbimui. Plenero dalyviai: Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakulteto ir VGTU architektūros fakulteto studentai į Užpalius pažvelgė J. Vienožinskio spalvų gama.
Ant Užpalių kultūros centro sienos plenero darbų paroda užpaliečiams naujai parodė vietas pro kurias kasdien praeiname nematydami tą ką pamatyti sugeba dailininko akis ar į miestelį atvykęs svetys. K. Barisas baigiamajame koncerte teigė, kad mes, užpaliečiai čia gyvendami nė nejuntame kokia gėrio ir grožio aura globoja miestelį, o dailininkų studentų darbai tą grožį perkėlė į drobę ir lyg šau
Plenero organizatorius, dailininkas Valentinas Varnas džiaugėsi savo studentų darbais ir pastebėjo, kad šių darbų laukia nemažai parodų įvairiose šalies vietose. O mums, užpaliečiams, belieka jiems padėkoti už miestelio reklamą ir profesionalų kvietimą sustoti bei pamatyti koks grožis yra šalia mūsų. Tik likimas parodys ar choristų bei dailininkų vasaros stovyklos nėra lemtingos augantiems ir profesijas besirenkantiems jaunuoliams, o vyresnieji palypėjome dar vienu sielos pakylėjimo laipteliu. Plenero stovyklos dalyvių darbai perteikė lietuviškos gamtos ramybę, Užpalių miestelio gyvybingą nuotaiką.
Tegu darbų autoriams šie metai būna lemtingi kūrybiniuose ieškojimuose ir pripažinime, o parodų lankytojus sušildo lyg žaidžiantys saulės zuikučiai.
Nuotraukų autorė Aurelija Juškaitė
Užpalių miestelis plenero dalyvių akimis | |
„Princesių pilys“ Monikos Giedraitytės ir Birutės Kulvičiūtės darbuose |