Drožti iš medžio pradėjo besimokydamas Ukmergės rajono Siesikų vidurinėje mokykloje, penktoje klasėje 1964 metais. Deja, visi pirmieji mediniai švilpukai, dūdelės, tarškynės, malūnėliai be gailesčio keliaudavo į darbų mokytojo šiukšlių dėžę, o pažymių knygelėje atsirasdavo riebus trejetas.
Kai po trisdešimt metų, atiduotų pynimui iš vytelių, nepakeliamai pradėjo skaudėti rankas, kai naktimis tekdavo keltis po kelis kartus, kad vėl pradėtų jausti nutirpusią dešinę, vėl pradėjo drožti medį. Mugėse, jomarkuose ir turguose nuo 2010 metų siūlė švilpynes, vilkelius, ūžles, tarškynes, medinius galvosūkius, medinius tekintus kėglius, vilkelius, padėklus ir kitus medinius dirbinius.

Nuo 2010 metų pradėjo žaislus nešti į rengiamas tautodailininkų parodas ir Utenos ugdymo įstaigose pravedinėti edukacines pamokas: „Mediniai senelių žaislai".
Nuo 1980 metų nuolatinis tradicinių mugių dalyvis. Dalyvavo Preili (Latvija), Dusetų, Zarasų, Anykščių, Niūronių, Kavarsko, Molėtų, Alantos, Ignalinos, Utenos, Užpalių, Leliūnų, Daugailių, Ukmergės, Kupiškio, Panevėžio, Šilutės, Kauno, Vilniaus mugėse.
2013 metais Vytauto Šemelio mediniai žaislai (kodas: 051MD18.01.01, Mediniai žaislai) sertifikuoti ŽŪM tautinio paveldo skyriuje.