VĖJAS
Žydras vėjas lyg šlavėjas Iš rytų, iš pietų Debesėlį varinėja Virš laukelių plačių.
Šiaušia krūmą ir pakrūmę, Mėto varnas dangun. Per pakrūmes vaikas dumia, Bet užkliūna - ir bumbt.
Vai tai minkštos samanėlės, Vai tai gera gulėt. Klykia pešamos varnelės, Lekia plunksnos žolėn.
Žydras vėjas lyg šlavėjas Jas sušluoja krūvon Ir per lauką varinėja Kojytėlėm kreivom.
Pasigavęs žirgą raitas Nušuoliuoja laukais, O pakrūmėj lieka vaikas Paausiais suveltais.
|
|
VASARĖLĖS LAUKIMAS
Šviečia saulė, šviečia smėlis. Švyti mūsų Adomėlis. Ʋydi gėlės ir negėlės. Tuoj sulauksim vasarėlės.
Kai sulauksim vasarėlės, Mūsų laukia ežerėlis. Ežerėly lydekaitė - Sidabrinė karalaitė.
Ir nuskendęs baltas dvaras. Ten keisti stebuklai daros. Nors keisti - bet nevalia, Net kai vasara žalia.
Tai stebėsim lydekaitę, Margas kelnes atsiraitę, Ir klausysim kirų šauksmo, Pilni vasarėlės džiaugsmo -
|
VAIKŲ DIENA
Ai tai gera, ai tai gera! Tėtis girdo linksmą bėrį. Linksmas Rainis ir Sargiukas, Linksmas pūko debesiukas.
Linksmos kregždės, linksmi kirai. Linksmi vyrai ir pipirai. Linksmi dėdės, linksmos tetos, Visos - tartum pakylėtos.
Visos tartum oru plaukia, Negraudina ir nešaukia. Visos košia baltą pieną. Visos ruošias Vaiko Dienai.
O tas vaikias - taigi aš! Piešiu Saulę ir girias. Girios ošia ir žaliuoja, O aš kojom maskatuoju.
Ir klausausi balto kiro, Vyturėlio "Čyru-vyru." Taigi - būsiu ir aš vyru. Visi vyrai iš pipirų. Šitą aš gerai žinau!
|