PRIEŠ ŽALGIRĮ

Žynio regėjimas
Menės ir krūtinės išpuoštos margai.
Iš Juodųjų marių vandenį žygūnai semia.
Kūne milžino - ligos daigai.
Bet dar skverbiamės svetur, atsižadėję savo žemių. 

 Motinoms iš sielvarto pablūdusi galva.
Nemuno krantai pakvipę suodžiais.
Svetimi dievai, bajoriška kalba.
Daiktus greit vadinsime skirtingais žodžiais.

Bet kol kas dar nesigėdinam savos kilmės,
Nesuklupome po sunkiai kaustytų žirgų kanopom.
Mūsų vardas dar tktai sušvis ir nualmės -
Paskutinį kartą,
Žalgiriu pavirtęs
Per Europą.

O po to - prie vyžų sėsime.
Jų tūkstančių reikės.
Pereiti reikės balanų smilkstančių gadynę.
Giesmes apie didvyrius visas užmiršt reikės.
Duonos vis reikės anūkams kasdieninės.

Iš užarsim - gal vienintelius tikrai šventus - kardus.
Pasiklysim tarp Istorijos painiausių vingių -
----------------------------------------------

Ir per amžius liksime dėkingi -
Jau bevardžiams -
Už sūnų ir dukterų vardus ----- 

Iš eilėraščių rinktinės „Ateini, praeini, nueini..."