Šitaip apšarmoja tik vasarį.
Medžiai – lyg iš grafikos juodai baltos.
Tai kokie dievai išrinko šitą šalį
Ištvermės išbandymams manos tautos?
Tai kokie dievai išmokė šitaip sekti
Baltas pasakas mažiems ir dideliems?
Tai kodėl Praamžius dieną šeštą
Langus išpuošė baltom gėlėm?
Kas be jų mes būtum? Grynas niekas -
Be vaikystės apšarmojimų, be protėvių dainų.
Tai jose išeidami paliekam
Tęsinį savų baltų dienų.
Kiek laikysis šitas baltas šerkšnas
Ant langų, ant medžių, ant mažos tautos?
Kiek kartosis viršum lopšio verksmas?
Kaip Istorija pasikartos? - - -
2013 02 07
Nors esame palyginti maža tauta, linkę paverkšlenti, kad mus kas netingėjo, tas ir skriaudė, bet būkime teisingi ir objektyvūs – mums pasisekė, nežiūrint to, kad esame pakelėje tarp amžinai besipešančių Rytų ir Vakarų. Pasisekė, nes išlikome ne tik kaip tauta, bet ir kaip valstybė, kai tuo tarpu kur kas skaitlingesnės tautos tirpo ir ištirpo. Matyt, savo genuose turime gajumo ir prasmingo užsispyrimo. To užsispyrimo dėka mūsų protėviai beveik du šimtmečius trukusioje kovoje atsilaikė prieš kryžiuočių agresiją, išsaugojo savo kalbą ir papročius po unijų gyvendami bendroje lenkų – lietuvių Žečpospolitoje,120 metų būdami carinės Rusijos sudėtyje. Pralaimėti sukilimai irgi nebuvo beprasmiškai pralietas kraujas – jeigu nebūtų buvę tų sukilimų, bandymų atkurti valstybę, nebūtų buvę ir 1918 metų vasario 16 – osios, ir tarpukario nepriklausomos Lietuvos. Be pokario Lietuvos partizanų kovų ir aukų vargu ar būtų buvusi Kovo 11 – oji. Taigi mūsų Himno kvietimas „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia" nėra vien tik gražūs žodžiai. Iš tikrųjų jėgas sėmėmės iš praeities kovų, kartais gerokai idealizuotų, iš savo protėvių stiprybės. Paskutinis šios stiprybės rimtas išbandymas buvo jau po nepriklausomybės atkūrimo - 1991 metų sausio mėnesio įvykiai.
EKSPROMTAS PRIEŠ PASAULIO PABAIGĄ
Baigiasi ir Majų kalendorius, o gyvenam.
Ir Pasaulio Pabaigos dar nematyt.
Kalbam apie Seimą, seksą, meną,
Eidami kas dieną vis mažyn.
Vis dažniau sapnuodami tik buitį.
Kaip reikės tenai ją nusinešt:
Namą, fotelius ir aukso luitą,
Ir brangiausias Žemėj mašinas?
Nors iš Žemės jau tik galvos kyšo,
Bet burnelėm bandome pagaut
Viskio gurkšnį, vištos šlaunį, kyšį –
Viską, kam įpratome vergaut - - -
Bet šį kartą gal pakaks giedot –
Pabaiga bus po PASAULIO PABAIGOS - -
2012 12 20, rytas
| Petras Panavas | |||||
|
VIDURVASARIS |
|||||
|
Sako, baigia Grenlandija tirpti.
Sako, greitai uždus Europa. |
Dar nėra nei minties, nei žodžio, Dar stebuklas tik prasidės. Sieros kvapo dar nieks neužuodžia Ant mažiausios Visatoj žvaigždės. |
||||
| Jei už lango išvystum palmę, Nenustebtum turbūt nėkiek. Arba ugnį spjaudančią kalvą, Arba upės imtų tekėt |
Tai iš ten, iš pirmykščio chaoso, Visi mes. Ligi vieno visi – Vyžas kantriai nešioję tošines, Dainas traukę tauriam liūdesy, |
||||
| Atgalios. Ten, kur mūsų pradžios. Kur nuožmi dinozaurų era. Kur naktim – tiktai žvaigždės gražios, To, kas grožį suvoktų, - nėra. |
Dailiai kelią ateinantiems rodę, Bandę skiepyt gerumą vaikuos, O šiandieną, apnikti godulio, Vėl pavirtę nežinia kuo - - - - - - - - |
|
ŽOLINĖ |
Petras Panavas | |
|
Žolės visokios taip kvepia tiktai per Žolinę. |
||
|
Nors linas nežydi per Žolinę, jau daug kas nežydi, |
||
| Vėl skamba varpai. Virš kalvų Aukštaitijos, virš ežerynų.
Vėl norisi viską atleisti ir sau, ir nedraugui.
Pušys ir liepos šventoriuos, prie vieškelių rymo, Atmintį mūsų ir Žolinių sakmę saugo - - - - - - - - - - - - - 2012 08 09. |
 |
| Petras Panavas | |
| JONINIŲ NAKTĮ | |
| Virš pievų ir upės ūkas. Aname krante kažkas ūkia. Briedžių ir laumių bridimas per upę. O paparčio žiedo švytėjimas - per patį vidurnaktį. Kaip jį surasti? |
|
Kupole rože, kiek vėlelių aukštoj padangėj. Visos jos kupoliavo. Ir tenai turbūt kupoliauja, Nes šitoks visokių garsų ir naktinės tylos skambėjimas Tikrai ne iš nieko. |
|
Gaililio rasos, gaililio. Tai kaitina kraują, tai kaitina Nuogas bėgimas per pievą prieš Saulės tekėjimą. Džiaugiasi Milda deivutė – gražumas šito gyvenimo, Vienas gražumas ------------------------- |
 |
|
Petras Panavas |
|
|
VAIKAI Mūsų žemės vaikai
Žaidžia ir dainuoja. Savo žemę vaikai Kartais apžygiuoja. |
 |
|
Saugo žygio lazdas |
|
|
Nori likti vaikais |
|
|
Ir tikėti su vaikais |
|
| ( Iš rinkinio „Sugrįžkit, gervelės...") |
Dauguma literatūrinių žanrų bei jų pavadinimų Europoje atėjo iš antikos, iš senosios Graikijos. Bet nemažą poveikį europiečių poezijai, kaip ir vaizduojamajam menui, turėjo ir Rytai, ypač japonų menas ir poezija. Jeigu nepatingėsite panaršyti internete, nesunkiai aptiksite komentarus ir net ištisas studijas apie japonų poeziją, apie dvi šios poezijos formas – tanką ir haiką. Pirmiausia išsivystė tanka. Tai penkių eilučių poezijos kūrinėlis. Pirmą eilutę sudaro penki skiemenys, antrąją – septyni, trečiąją penki, o ketvirtoje ir penktoje eilutėje vėl po septynis skiemenis. Taigi iš viso trisdešimt vienas skiemuo. Svarbiausia tankoje yra minties glaustumas, trumpumas, idėjų turtingumas, sugestyvumas. Skaitytojas turi atkurti, kas autoriaus nepasakyta. Iš tankos septynioliktame amžiuje išsivystė haikas. Iš esmės tai ta pati tanka, atmetus paskutiniąsias dvi eilutes. Paskutinis žodis haike dažnai pavartotas taip, kad skaitytojui sudaro nebaigtos minties įspūdį. Deja, išvertus tanką arba haiką į lietuvių ar kurią kitą kalbą, nebelieka to subtilumo, kurį turi originalas. Nežiūrint to, haikas (tiksliau – jo imitacijos) lietuvių poezijoje šiandien labai populiarus. Turbūt dėl jo glaustumo.
Petras Panavas
DEGANT LAUŽAMS
Dega laužai.
Sausio tryliktoji.
Prisimena.
Kalba tie,
Kurie tų laužų
TADA
Neregėjo,
Nes nenorėjo regėti.
Šitaip visados:
Vieni – po tankais,
Kiti
Iš jų kraujo išaugusias rožes
Susiskina.
Ir pabandyk
Po to
Atimti - - - - - - - - - - - - - -
(Iš rinkinio „Praamžiaus paunksmėje")
| TRYS KARALIAI | |
|
Trys karaliai,
Dar bevardžiai, Dailiai apsirėdę, Trys karaliai Žilabarzdžiai Po žvaigždele sėdi. Trys karaliai Trims karaliams Atspėk – kokius? |
Poetas Petras Panavas siunčia šviesų ir linksmą eiliuotą sveikinimą artėjančių švenčių proga, skirtą ir mažiems ir dideliems, vis dar tikintiems stebuklais.
|
BUS ... Bus kūčiukų kalėdžiukų. Bus žvaigždutė viršūnėlėj. Po Kalėdų – Nauji Metai. |
 |
|
| ( Iš rinkinio „Sugrįžkit, gervelės...) |
 |
| Nuotrauka V.Čepaitės (www.ukmergietis.lt) |
Puslapis 3 iš 6
