Petro Panavo internetinis dienoraštis

1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai. Miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės. Utenoje pirmasis Sąjūdžio mitingas įvyko rugsėjo 25 d. „Utenio“ stadione susirinko didžiulė minia žmonių. Virš estrados plazdėjo trispalvė, akį traukė jau primirštas Vytis. Žmonės dainavo „Lietuva brangi“ ir kitas patriotines dainas. Mitingą pradėjo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys poetas Petras Panavas, sakydamas, kad atėjo laikas naujai pažvegti į istoriją ir dabartį. Mitinge kalbėjo svečiai iš Vilniaus – filosofas B. Kuzmickas, architektas A. Nasvytis, ekonomistė K. Prunskienė, dailininkas A. Šaltenis. Svečiai supažindino su vis labiau įsisiūbuojančia Sąjūdžio veikla, kalbėjo apie atsivėrusius kelius tautinei kultūrai, ekonominiam savarankiškumui, teisinės valstybės kūrimui. Mintimis apie vietos problemas dalijosi dailininkas J. Šimonėlis, pedagogas V. Eismantas, kunigas P. Baniulis, darbininkai S. Laskauskas ir V. Dičiuvienė, gydytojas K. Preikša, mokytoja R. Jonuškienė ir kiti.

Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos informacija

Panavas UVB 2023 m. rugsėjo 6 d. poetas, prozininkas, dramaturgas, Utenos krašto šviesuolis Petras Panavas šventė garbingą 90-ąjį jubiliejų.
Pabūkime kartu su poeto žodžiu. Ištrauka iš eilėraščio „Gražūs tie mūsų gyvenimai“. Iš triptiko „Moterys“.

Gražūs tie mūsų gyvenimai. Net patys kvailiausi – gražūs.
Tik reikia mokėti regėti. Tik reikia mokėti.
Kur tik pažiūrėsi – kartojasi mūsų pradžios.
O vėjai vis purto ir lanksto erškėtį ir kietį.

Gražūs tie mūsų gyvenimai. Aprašyti ir neaprašyti.
Ko gero, gyventi gražiau, negu dėlioti ant popieriaus nuotrupas.
Kiekvienas žingsnis skamba kaip rimas arba disonansas.
Kiekvienas rytas vis žada, o vakaras guodžia.

2000

Pokalbis „Apie poeziją, Baltušį ir praleistas progas patylėti“ su Petru Panavu, kurį parengė Kostas Kajėnas, Gediminas Kajėnas ir Andrius Navickas. https://www.bernardinai.lt/2014-02-03-bernardinai-tv-poetas-petras-panavas-apie-poezija-baltusi-ir-praleistas-progas-patyleti/

Petras Panavas gimė ir augo Ignalinos rajone, vėliau dirbo kultūros namuose, tarnavo kariuomenėje. Baigęs studijas Vilniaus universitete dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, istoriją Cirkliškio žemės ūkio technikume, Švenčionių rajone. Nuo 1972 m. gyvena Utenoje. Dirbo mokytoju pagrindinėse, vidurinėse mokyklose, rajono mero patarėju. 1979 m. buvo priimtas į Lietuvos rašytojų sąjungą. Išleido vienuolika eilėraščių knygų, parašė istorinę dramą „Daumantas“, dvi sakmių knygas, atsiminimų knygą. Už kūrybą Petras Panavas yra gavęs ne vieną apdovanojimą: 2003 m. Antano Miškinio premija už poezijos rinktinę „Ateini, praeini, nueini…“, 2004 m. Miko ir Kipro Petrauskų premija, 2011 m. Vlado Šlaito premija už atsiminimų knygą „Įkvėpimo auka“. 2018 m. Petrui Panavui suteiktas Utenos garbės piliečio vardas.

Utenos A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka

2023 m. spalio 19 - lapkričio 19 d. Kirdeikių parodų galerijoje eksponuojama spaudinių ir nuotraukų paroda „Petro Panavo gyvenimo ir kūrybos keliai" skirta poeto, prozininko, dramaturgo 90-mečiui.

2019 m. vasario 16 d. iškilmingame Valstybės dienos minėjime, vykusiame Utenos kultūros centre poetui Petrui Panavui suteiktas Utenos krašto garbės piliečio vardas.

LRT Vidurnakčio lyrikoje Petro Panavo eiles skaito aktorius Ferdinandas Jakšys:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/102730037/vidurnakcio-lyrika-petras-panavas

Viena iš Utenos jaunimo iniciatyvų, skirtų Lietuvos valstybės atkūrimo 100- mečiui paminėti - uteniškio poeto Petro Panavo žodžiai, 2018 m. vasarą užrašyti ant grindinio prie Dauniškio ežero pontoninio tilto Utenoje.

2018 m. pradžioje leidykla Utenos Indra išleido naują Petro Panavo knygą „Trys broliai, juodvarniais lakstantys“.
Su Antanu Miškiniu teko artimai pabendrauti, nors metų skirtumas tarp mūsų buvo nemažas – poetas tik trejais metais buvo jaunesnis už mano tėvą, Jau senokai kilo mintis parašyti sakmę apie tris brolius Miškinius. Būtent sakmę, o ne dokumentinę apysaką. Brolių Motiejaus, Vinco ir Antano likimai tarytum apibendrina mūsų inteligentijos, kilusios iš kaimo, o taip pat ir visos tautos kančias, viltis, kovas, kelius ir kryžkelius. Pasakojime remiamasi konkrečiomis datomis, įvykiais, istorinėmis detalėmis. Žinoma, yra ir sakmėms būdingų mitologinių elementų, meninės išmonės detalių bei epizodų. Veiksmas vyksta Juknėnų kaime, Kaune ir Vilniuje, Šveicarijoje ir Sibiro tremtyje, partizanų žeminėje, Kremliuje, Amerikoje. Be brolių Miškinių, sutinkami ir kiti žinomi Lietuvos žmonės bei pasaulinio garso istorinės asmenybės.
Sakmę skiriu Valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Petras Panavas

Petras PANAVAS

TARP DVIEJŲ UPYNŲ

Tai į Nemuną, tai į Dauguvą,
O iš ten - į tą pačią Baltiją.
Čia prabuvome metų daugelį,
Todėl mus pavadino baltais.

Čia pražydome, čia nubalome,
Baltu debesiu virsim kiekvienas
Viršum girių, pilkapių, balų,
Tarp saulėtekių ir mėnesienų.

Skaityti daugiau...

2018 m. birželio mėn.p oetas Petras Panavas tarptautinės poezijos šventės „... ir saulas diementas žėruos" renginiuose (Utenos kultūros centro nuotraukos):

Tai aukšta Aukštaitijoj, tai šviesu!
Jau baigia auksu virsti rugio plotas
Ir pilkapiai – Istorijos golgotos
Tarp amžinų ir laikinų tiesų.
Kaip surūšiuoti tas tiesas visas?
Kaip nepavirsti komišku teisiuoju?

Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje paminėtos rašytojo Petro Panavo 85-tosios gimimo metinės. Vakaras prasidėjo „Sakmės apie giminės pradžią ir save“ citata, kurioje poetas sodriai ir spalvingai pasakoja apie savo vaikystės laiką: „Kai gimiau, sako, buvo gražaus lietuviško rudens pati pradžių pradžia – ar tai paskutinės rugpjūčio dienos, ar tai rugsėjo pirmoji pusė. Tais laikais dėl tikslios gimimo datos niekas per daug galvos nesuko. Laikas tekėjo lėtai. Koks skirtumas prieš Dieviškąją Amžinybę, savaitėlė ton pusėn ar kiton? Kai klebonas greitakalbe paklausė vaiko gimimo dienos, krikštatėvis sutriko ir pasakė, kas užėjo ant seilės, – rugsėjo šeštą. Klebonas taip ir užrašė. Ta pačia greitakalbe paklaustas, kokį vardą tėvai norėtų duoti savo atžalai, krikštatėvis vėl sutriko ir pasakė saviškį – Petras.“ .
Pristatyta nauja Petro Panavo knyga „Trys broliai, juodvarniais lakstantys“. „Susidūrė ir tiesa, ir išmonė. Yra ir to, ir to. Didžiausiai mano nuostabai, kai kas iš autoritetingų literatūrologų ją pagyrė. Ši knyga lyg ir padėkojimas Miškiniui“, – Petro Panavo pastaba.
Renginį vedęs mokytojas Stepas Eitminavičius padėkojo jubiliatui - už poeziją, už prozą, už dramą, už sakmę, už poeziją vaikams, už humorą, už šaržus ir už šį vakarą. Autorių sveikino iš Ignalinos kilęs ir vienoje klasėje su jubiliatu mokęsis Česlovas Juršėnas, leidyklos-spaustuvės „Utenos Indra" steigėjas Antanas Kibickas, Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos direktorė Vida Garunkštytė, literatų klubo „Verdenė" vadovė Regina Stakėnienė, mokiniai, kolegos, draugai, Petro Panavo kūrybos gerbėjai.

Vakaro metu buvo pristatyta ir naujausia P.Panavo knyga – sakmė „Trys broliai juodvarniais lakstantys", kurią autorius skyrė Valstybės atkūrimo šimtmečiui. Autorius teigia, jog labai seniai norėjosi parašyti knygą, būtent sakmę, apie tris brolius Miškinius: „Brolių Motiejaus, Vinco ir Antano likimai tarytum apibendrina mūsų inteligentijos, kilusios iš kaimo, o taip ir visos tautos kančias, viltis, kovas, kelius ir kryželius. Lyg ir atsidėkojau Miškiniui už jo palankumą",- sakė apie sakmę pats autorius.
Renginyje dainavo Utenos kultūros centro Sudeikių skyriaus moterų vokalinis ansamblis „Sudeikiečių gaida“, (vadovė Audronė Misiukaitė).

2018 m. vasario 16-ąją Utenoje vyko Lietuvos valstybingumo šimtmečio jubiliejaus renginiai. Šia proga Utenos rajono savivaldybės meras pasveikino ir atminimo ženklais bei padėkomis apdovanojo Utenos kraštui nusipelniusius politikus ir visuomenės atstovus, tarp kurių buvo ir poetas, publicistas, Utenos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Petras Panavas.