Ilgai lauktas nemokamų lauko seansų projektas „Kino karavanas“ atvažiuoja į Uteną. Liepos 25 d. 22 val. uteniškiai kviečiami į vienintelį šią vasarą jiems skirtą seansą Vyžuonos parko amfiteatre. Čia jie išvys šiemet „Kino pavasarį“ visoje Lietuvoje atidariusį garsaus teatro ir kino režisieriaus Kirilo Serebrenikovo muzikinį filmą „Vasara“. Tai romantiškas ir maištingas pasakojimas apie 9-ojo dešimtmečio muzikinį Leningrado pogrindį, legenda tapusį Viktorą Cojų ir jo grupės „Kino“ pirmuosius akordus.
Filmo anonsas: 

2019 m. liepos 19 d. 16 val. tradicinis literatų klubo „Verdenė“ renginys „Gimtoji mūsų žemė“ Utenos kraštotyros muziejuje, kurio metu vyks Antano Gasperačio knygos „Žmonės prie Viržintėlės“ pristatymas

Apie knygos „Žmonės prie Viržintėlės“ autorių Antaną Gasperaitį.
Antanas Gasperatitis gimė 1931 metais Utenos seniūnijos Juodiškio vienkiemyje. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, mokytojavo, dirbo laikraštyje, jungtiniame knygyne, muziejuje. Todėl visai neatsitiktinai ėmė gilintis į krašto istoriją, rinko senienas, užrašinėjo senų žmonių pasakojimus, posakius, archaizmus, nuotraukas, dokumentus. Gali būti, kad Utenos krašte nerastume žmogaus giliau ir tiksliau žinančio laikotarpį nuo dvidešimtojo amžiaus vidurio iki šių dienų. Domėjimasis kraštotyra A. Gasperaitį vedė į pažintis ir net draugystę su iškiliais žmonėmis, todėl jo prisiminimuose dvasininkai, rašytojai, mokytojai, kultūros ir meno darbuotojai tikroviškesni, natūralesni, įdomesni. 1990-aisiais Antanui Gasperaičiui suteiktas Garbės kraštotyrininko vardas. 2013 m. suteiktas Utenos krašto garbės piliečio vardas, o 2004 m. įteikta LR kultūros ministerijos premija.
„Žmonės prie Viržintėlės“ – ne pirma kraštotyrininko knyga. Prieš keletą metų jis yra išleidęs „Tave papuošt žadėjom“, „Sopulinga sodiečių idilė“, „Sušildyk židiny mane“, „Rykščių raudos Utenos dvaruose“ ir kitas.
Naujausias leidinys „Žmonės prie Viržintėlės“ – tai apsakymų ir apybraižų rinkinys. Į jį autorius sudėjo savo naujausius literatūrinius rašinius, prisiminimus apie jau anapilin išėjusius poetą, vertėją Alfonsą Nyką-Niliūną, pedagogą, istoriką Vincentą Liulevičių, kun. Prof. Dr. Antaną Liuimą, ryškų teatrologą Antaną Jasūdį. Šis leidinys taps nedidele mūsų krašto istorijos ir kultūros dalimi.
Pažįstantys Antaną Gasperaitį, be abejo, pastebi jo paprastumą, didelę erudiciją, stebisi fenomenalia atmintimi, meile eiliniam žmogui, tėvynei, pagarba kad ir nedideliam žemės lopinėliui, kuriame gimė tiek daug garsių žmonių, garsinusių Lietuvą visame pasaulyje. Nepalikti užmarštyje viso to, kas mums brangu, ko gero, ir yra Antano gyvenimo, darbo ir kūrybos pagrindas.

Antanas Kibickas

Keramikas Eugenijus Čibinskas (g. 1963 m.) 1982 baigė Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikumą. Nuo 1985  dalyvauja parodose ir simpoziumuose Austrijoje, Baltarusijoje, Ispanijoje, JAV, Kroatijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Naujojoje Zelandijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, surengė personalinių parodų. Nuo 1997  Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Pelnė aukso plaketę už kūrinio funkcionalumą 3-ioje dekoratyvinių plokščių trienalėje Zagrebe, Kroatija, 2006. Dirba Panevėžio miesto dailės galerijoje ir kuria savo studijoje. 

2019 m. liepos 2 - rugpjūčio 2 d. tekstilininkės Kristinos Šorienės batikos darbų paroda „Simbolių batika“ Utenos kraštotyros muziejuje. Parodos atidarymas liepos 13 d. (šeštadienį), 16 val.