Petras PANAVAS

TARP DVIEJŲ UPYNŲ

Tai į Nemuną, tai į Dauguvą,
O iš ten - į tą pačią Baltiją.
Čia prabuvome metų daugelį,
Todėl mus pavadino baltais.

Čia pražydome, čia nubalome,
Baltu debesiu virsim kiekvienas
Viršum girių, pilkapių, balų,
Tarp saulėtekių ir mėnesienų.

Ai tai gražios tos mūsų sakmės,
Ai tai liūdnos dainos tęstinės.
Ai tai ilgos tos dienos sekmos,
Ai tai gilios žaizdos kirstinės.

Ai tai kvepia rūtos ir mėtos
Po rytų ir vakarių vėjais.
Ai tai nykūs nevalios metai,
Tai juokingi, kai išlaisvėjam - -

Kiek dar bėgs mūsų upės į Baltiją,
Ir į Nemuną, ir į Dauguvą?
Kiek dar šauks tai aisčiais, tai baltais,
Kaip kad šaukė mus metų daugelį ? - - -